Į mažo miestelio ligoninę atvežamas sužalotas aštuonmetis Vasaris. Medicininė ekspertizė rodo patirtą prievartą, tačiau bažnyčios galingieji stengiasi užgniaužti tiesą, taip uždegdami keršto troškimą vaiko širdyje.
Įstojęs į seminariją, Vasaris susiduria su griežta disciplina ir savo vaikystės košmaru akis į akį. Pirmasis kirtis keršto plane reikalauja šalto proto, bet vaikystės traumos šešėliai neleidžia Vasariui nusiraminti.
Po pirmosios nesėkmės Vasaris nepasiduoda - susivienijęs su žurnalistu jis suduoda pirmąjį smūgį Kimšos reputacijai. Tačiau netikėtas ryšys su Liuce ima griauti jo asketišką ir šaltą planą.
Choro repeticijos atskleidžia neeilinį Vasario talentą, kuris tik pakursto naują konfliktą su pavyduoliu Trikauskiu. Tuo tarpu Kimšos viešas šventumas prigengia jo galią griauti likimus.
Grįžęs į tėviškę, Vasaris suvokia, kad vienas įtakingo arkivyskupo neįveiks. Jis pradeda pavojingas liudininkų paieškas, tikėdamasis kardinolo paramos.
Vasaris infiltruojasi į artimiausią Kimšos aplinką, siekdamas rasti kompromituojančius dokumentus. Kai Liucė išsako savo jausmus, jis privalo pasirinkti: asmeninė laimė ar šventas kerštas.
Paviešinti dokumentai sukelia grandininę reakciją, dėl kurios nukenčia nekalti žmonės. Vasarį ima kankinti abejonės, ar jo tikslas vertas tokių skaudžių pasekmių.
